Ispanijoje kiekviena svarbesnė šventė neapsieina be ypatingojo meniu sudarymo, skirto tik tos dienos ar laikotarpio paminėjimui, Didžioji savaitė nėra jokia išimtis. Atrenkami patiekalai paprastai visada yra siejami su tradicijomis. Taip pat labai svarbu paminėti, kad į daugumą tipiškų šios šventės patiekalų receptų mėsa nėra įtraukiama. Šiandien norime Jums papasakoti apie 10 tradicinių Ispanijos Didžiosios savaitės patiekalų.
Velykinis pyragas – Mona de Pascua
Šis tipiškas pyragas, tradiciškai siejamas su Mursijos, Valensijos, Katalonijos ir Aragono regionais, kurio pavadinimas kilęs iš arabiško termino „munna“, reiškiančio „rūpestį“. Tai buvo maurų dovana, kuria jie atsidėkodavo savo valdovams. Bėgant metams, papročiai keitėsi ir dabar yra plačiai paplitusi tradicija tarp krikštatėvių Velykų sekmadienį savo krikšto vaikams dovanoti šį pyragą.
Iš pradžių tai buvo bandelė, papuošta spalvotais pabarstukais, kurios viduje puikavosi vienas ar keli kietai virti kiaušiniai. Šiomis dienomis ši bandelė pavirto į biskvitinį pyragą, įdarytą grietinėle ir šokoladu arba uogiene, dekoruotą spalvotomis plunksnomis, viščiukais ir šokoladiniais kiaušiniais. Norėtume išskirti Katalonijos regioną, kur dekoracijos įgavo dar didesnę reikšmę, o kai kurie pyrago papuošimai, ruošiami geriausių konditerių, dažnai būna palyginti nemažo dydžio bei gaminami tik iš juodojo šokolado.
Avinžirnių troškinys
Šis patiekalas, dar vadinamas vigilijos troškiniu, yra vienas iš labiausiai gaminamų Didžiosios savaitės metu, ypač gavėnios penktadienį, nors ir nėra jam būdingas. Receptas buvo plačiai naudojamas dar nuo viduramžių, o jo pagrindinis ingredientas yra sūdyta menkė. Be menkės dedama: avinžirnių, špinatų, česnako, svogūno ir paprikos.
Prancūziški skrebučiai - Torrijas
Pagrindinis desertas per Didžiąją savaitę Ispanijoje yra prancūziški skrebučiai. Seniausieji žinomi receptai yra atėję nuo pirmųjų mūsų eros metų, bet tik XV amžiuje jie yra pradedami gaminti tokie, kokius mes juos atpažįstame šiomis dienomis. Valgomi Gavėnios metu, kad būtų galima greičiau susigrąžinti maistines medžiagas, prarastas pasninko dienomis.
Jų receptas yra labai panašus į "prancūziškus skrebučius", tačiau reikia išskirti, kad kai kur šie skrebučiai yra pamerkiami į vyną vietoj pieno.
Kanarų salų sankočo
Per Didįjį penktadienį Kanarų salose ruošiamas šis tipiškas patiekalas, gaminamas iš bulvių, saldžiųjų bulvių ir sūdytos žuvies (tai gali būti jūros ešerys, ešerys ar šamas). Prie jo pridedamas pella de gofio ir raudonasis mojo padažas.
Žodis „sancocho“ reiškia „pusiau virtas maistas“ arba „pusiau virtas patiekalas“. Manoma, kad į salas jis atkeliavo iš pusiasalio ir tokį pavadinimą gavo apie XIV a.
Spurgytės – Buñuelos
Buñuelos yra dar vienas iš tradicinių Ispanijos Didžiosios savaitės desertų. Velykinių spurgyčių tešla paskaninama baltuoju vynu, citrusinių vaisių žievele ir likeriu (paprastai anyžių arba anyžinės ožiažolės). Tik iškepusios jos būna apvoliojamos cukruje ir cinamone. Kai kur įprasta jas įdaryti grietinėle ar konditeriniu kremu, taip pat labai skanios ir be įdaro.
Česnakų sriuba
Šiuo metu šį iš Kastilijos kilusį patiekalą galima valgyti ištisus metus, tačiau anksčiau jis buvo ruošiamas tik per Didžiąją savaitę. Ši sriuba yra gaminama moliniame puode. Pagrindiniai jos ingredientai: duona (dažniausiai naudojama ankstesnių dienų duona, kuri lieka nesunaudota), česnakai, vanduo, aliejus, malta saldžioji paprika, kiaušiniai ir druska. Kastilijoje ir Leone dar labai būdinga šį patiekalą valgyti po didžiojo penktadienio ankstyvųjų procesijų, prasidedančių dar prieš auštant.
Pasninko ryžiai
Pasninko ryžiai yra tipiškas Velykų patiekalas Valensijos bendruomenėje. Tai vadinamasis „našlių“ ryžių receptas, tai reiškia, kad į jį nėra įtraukiama mėsa. Paprastai prie jo pridedami tokie ingredientai kaip: virtos bulvės, pupelės, kietai virti kiaušiniai ir karamelizuoti svogūnai. Priklausomai nuo vietovės ir norimo išgauti skonio yra daug skirtingų jo gaminimo būdų.
Bartolillos
Šį desertą, būdingą Madridui, galima paragauti ištisus metus, bet ypač jis yra būdingas Velykų laikotarpiui. Tai kepta tešla, panaši į trikampio formos pyragėlį, įdarytą konditeriniu kremu. Tešla gaminama iš miltų, kiaulės taukų, druskos ir vyno, nors yra daug įvairių variacijų.
Receptas jau nuo XIX amžiaus buvo siejamas su Madrido virtuve, o vienus iš seniausių ir autentiškiausių galite paragauti „Luzón“ konditerijos gaminių parduotuvėje, kurioje jie jau skaičiuoja daugiau nei 85 metus.
Mėsos pyragas - Hornazo
Šis tipiškas „Lunes de Aguas“ patiekalas, valgomas pirmadienį iškart po Velykų. Tai yra savotiškas pyragėlis, įdarytas mėsos gaminiais, tokiu būdu baigiasi atgaila, trukusi visą šį periodą, ir vėl galima valgyti mėsą. Šiomis dienomis jį galima rasti Didžiosios savaitės metu, įdarytą įvairiais ingredientais. Tipiški ingredientai: nugarinė, chorizo dešra, šoninė ir kiaušinis.
Keptos gėlės
Nors kai kur šios keptos gėlės ruošiamos ir per karnavalą, tačiau labiausiai būdingos Didžiajai savaitei Ekstremadūroje bei Kastilijoje-La Mančoje. Pavadinimas yra siejamas su forma, kurioje jos kepamos, o receptas, nors ir senovinis, labai populiarus ir šiomis dienomis. Tai labai plona kepta tešla, pabarstyta cukrumi. Labai skanu!
Po šios tipiškų Velykų patiekalų apžvalgos belieka nuspręsti, kurį iš jų paragauti. O drąsiausiems mes metame iššūkį: pasigaminti savo mėsos pyragą - hornazo - su ElPozo gaminiais. Galime garantuoti, kad rezultatas jus nustebins!
